Svarbiausi lietuviški simboliai yra Vytis (valstybės herbas), Gediminaičių stulpai (seniausias valstybės ženklas), trispalvė, gintaras ir senieji baltų ženklai: žaltys bei tautinės juostos raštai. Vytis simbolizuoja valstybės gynimą, Gediminaičių stulpai valdovų dinastiją ir laisvę, žaltys namų gerovę ir gyvybę, o tautinės juostos roželė saulę ir šviesą. Šiame straipsnyje trumpai apie kiekvieno simbolio istoriją ir tai, ką jį nešioti reiškia šiandien.

Vytis: valstybės herbas

Vytis vaizduoja raitelį ant balto žirgo su iškeltu kardu rankoje ir skydu, ant kurio pavaizduotas dvigubas kryžius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 15 straipsnis nustato, kad valstybės herbas yra baltas Vytis raudoname lauke.

Raitelis su kardu Lietuvos valdovų antspauduose pasirodė jau XIV amžiuje, todėl Vytis yra vienas seniausių ir nuosekliausiai naudotų Europos herbų. Jo prasmė paprasta ir stipri: pasiryžimas ginti tėvynę. Vytis buvo draudžiamas sovietmečiu, todėl 1988–1990 m. jo sugrįžimas į viešąją erdvę tapo laisvės ženklu.

Šiandien Vytį matome ant pasų, monetų ir valstybės įstaigų. Papuošale jis dažniausiai reiškia pasididžiavimą savo valstybe. Pakabuke „Vytis“ herbas atkurtas reljefu iš 925 prabos sidabro.

Gediminaičių stulpai: seniausias valstybės ženklas

Gediminaičių stulpai yra Gediminaičių dinastijos, kuri valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, ženklas. Jį randame jau Vytauto Didžiojo laikų monetose ir antspauduose, todėl jis laikomas vienu seniausių Lietuvos valstybės simbolių. Tiksli ženklo kilmė neišaiškinta: istorikai jį sieja su valdovų nuosavybės ženklais.

XX amžiuje stulpai tapo nepriklausomybės simboliu: juos naudojo tarpukario kariuomenė, o Sąjūdžio metais jie vėl pasirodė mitinguose ir vėliavose. Šiandien juos matome Lietuvos kariuomenės ženkluose ir sporto aistruolių atributikoje. Nešioti Gediminaičių stulpus reiškia priklausyti ilgai valstybės istorijai.

Ženklą rasite pakabuke „Gediminaičių stulpai“, kuris gaminamas sidabrinis arba paauksuotas.

Žaltys: namų globėjas

Žaltys baltų tradicijoje yra ne pavojinga gyvatė, o nenuodingas paprastasis žaltys, kuris gyvendavo šalia žmonių. Senovės lietuviai jį laikė namų globėju: žalčiams palikdavo pieno, jų nežeisdavo, o žalčio nužudymas buvo laikomas didele nelaime namams. Žaltys siejamas su gerove, vaisingumu, gyvybe ir saulės deive Saule.

Stilizuotą žalčio pavidalą lietuviai šimtmečiais vaizdavo ant juostų, audinių, baldų, darbo įrankių ir papuošalų. Banguota linija su mažais rombais, kurią matote ant daugelio liaudies dirbinių, dažnai yra būtent žaltys.

Ką reiškia karūnuotas žaltys

Karūnuotas žaltys yra žalčių karalius. Gerai jį pažįstame iš pasakos „Eglė žalčių karalienė“, kurioje žalčių karalius Žilvinas veda Eglę į jūros dugną. Karūna žalčiui suteikia išminties ir šventumo reikšmę: tai globa, kuri saugo šeimą ir namus.

Karūnuoto žalčio ženklas įgraviruotas titano apyrankėje „Žalčio juosta“ ir titano žiede „Žalčio juosta“. Raštas išgraviruotas pačiame metale, todėl nenusitrina.

Tautinės juostos raštai

Tautinė juosta yra austa juosta, kuria lietuviai juosdavosi, vystydavo kūdikius, rišdavo kraitines skrynias ir dovanodavo vestuvėse ar krikštynose. Juostos raštai nebuvo vien puošyba: kiekvienas ženklas turėjo prasmę, o skirtingi Lietuvos regionai audė savitas juostas.

Vienas dažniausių juostų ženklų yra roželė, aštuonių žiedų žvaigždutė arba rombas su šakelėmis. Lietuvių tautosakoje roželė siejama su saule, šviesa ir gyvybe. Juostose taip pat dažnai sutinkami žalčių, eglės šakelių ir rugelių motyvai.

Tradicinį roželės raštą rasite titano apyrankėje „Tautinė juosta“.

Lietuvos kontūras

Valstybės kontūras yra naujesnis simbolis, bet šiandien vienas populiariausių. Jis neturi sudėtingos simbolikos ir būtent todėl yra stiprus: tai paprastas būdas parodyti, iš kur esate. Ypač jį mėgsta išeivijoje gyvenantys lietuviai, kuriems kontūras ant kaklo primena namus.

Kontūrą rasite sidabriniame ir paauksuotame pakabuke „Lietuva“ bei gintariniame pakabuke „Lietuva“.

Gintaras

Baltijos gintaras yra apie 40 milijonų metų senumo suakmenėję spygliuočių sakai. Jis tapo tokiu svarbiu lietuvišku simboliu, kad jį vadiname „Lietuvos auksu“. Su gintaru siejama legenda apie jūros deivę Jūratę ir žvejį Kastytį: Perkūnas sudaužė Jūratės gintaro rūmus, o jų nuolaužas jūra iki šiol išplauna į krantą. Kaip atpažinti tikrą Baltijos gintarą, rašome gintaro gide.

Trispalvė: ką reiškia vėliavos spalvos

Lietuvos vėliavą sudaro trys horizontalios juostos. Geltona dažniausiai aiškinama kaip saulė, šviesa ir gerovė, žalia kaip gamta, laisvė ir viltis, raudona kaip žemė, drąsa ir už Lietuvą pralietas kraujas. Trispalvė buvo patvirtinta 1918 m. ir vėl iškelta 1988 m.

Kokį simbolį pasirinkti dovanai

Daugiau dovanų idėjų pagal žmogų ir biudžetą rasite Kalėdų dovanų gide.